Geras šeimos namo savininkas, atėjus pavasariui, nuodugniai apžiūri savo namą. Pirmiausia apeina pastatą ir patikrina, ar prie šaligatvio ir apatinių sienų dalių nėra įdubimų bei iškilimų, rodančių padidėjusį vandens tekėjimą dėl pažeistos kanalizacijos ir latakų.
Be tų įdubimų ir iškilimų remonto, reikia sutvarkyti ir pažeistą kanalizaciją bei lietvamzdžius, nes vanduo išgrauš tolesnes įdubas (pav. 1, 1. dalis). Taip pat reikia apžiūrėti fasadą. Jei pastebimi pažeidimai ir išsipūtimai, būtina atlikti remontą. Apie tai jau rašėme čia. Įvairūs pratekėjimai rodo stogo, lietvamzdžių ir skardos pažeidimus, kuriuos reikia surasti ir sutvarkyti (pav. 1,3,4 ir 5. dalis).
Skiedinio byrėjimas ir įvairios kitos dėmės rūsyje, viena vertus, rodo vandentiekio tinklo arba kanalizacijos pažeidimus, kita vertus, gali būti, kad vanduo prasiskverbė pro rūsio langą. Aiškiai matomos problemos, kurios reguliariai kyla dėl prastai sutvarkyto aplinkinio grunto lygio, gali būti išspręstos vandeniui nuslūgus (pav. 1,6. dalis).
Latakuose reikia patikrinti, ar jie nėra užsipildę žieminių kritulių ir lapų sąnašomis. Taip pat reikia patikrinti ir nuvedamuosius vamzdžius. Ant stogo pirmiausia reikia sutaisyti dangos pažeidimus. Dalis tų pažeidimų gali būti pašalinta iš vidaus pastumiant čerpes, nes iš vidaus lengvai matyti, kurioje vietoje prasiskverbia daugiausia šviesos. Ten, kur prasiskverbia saulės šviesa, didelė tikimybė, kad prasiskverbia ir lietus (vanduo). Taip pat per išėjimo angas į stogą reikia patikrinti kaminų ir skardos būklę. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į kaminą – ar jame nėra įtrūkimų, deformacijų ir iškritusių plytų (pav. 1, 2. dalis). Tokius pažeidimus reikia nedelsiant sutaisyti cemento skiediniu, kad būtų išvengta galimo gaisro. Skiedinio ir izoliacijos remontą gali atlikti ne specialistas, tačiau laikančiųjų pastato dalių remontą gali atlikti tik specialistas. Pastatuose – kaip ir žmogaus kūne, lėktuvo sparnuose ar medžių šaknyse – yra svarbios, laikančiosios dalys, taip pat mažiau svarbūs jungiamieji elementai. Pažeidus stuburą, pagrindinę sparno laikančiąją siją, arba tempiant apkrautą
sulinkusio medžio šaknies, gali visa sistema sugriūti, sukristi, nuvirsti. Pagrindinės pastato laikančiosios dalys yra pagrindinės sienos, į kurias remiasi stogas arba viršutiniai aukštai, sąramos virš durų ir langų, taip pat laikančiosios stogo konstrukcijos sijos. Šiandien dažnai matome, kad net ir naujuose pastatuose pirmiausia įrengiamas laikantis gelžbetoninis karkasas, o tik vėliau montuojamos sienos, durys, langai ir kiti elementai.
Kas sukelia klaidas?
Laikančiųjų konstrukcijų padėtį, išdėstymą, matmenis, taip pat įrengimo būdą nustato statybos inžinieriai, remdamiesi stiprumo mokslo taisyklėmis ir kruopščiais skaičiavimais. Tinkamai suprojektuotų ir reikiamai įrengtų pastatų šių elementų sugadinti neįmanoma, nes jų pažeidimas sukeltų viso pastato griūtį arba labai sunkius pažeidimus. Tačiau šiandien dar nemažai gyvenamųjų pastatų, o ypač daug vasarnamių, statoma neprofesionaliai. Dėl to vėliau, būtent laikančiojoje konstrukcijoje, atsiranda pažeidimų. To priežastys gali būti šios:
- Pastato pamatai įrengti netinkamai, ir dėl pastato svorio gruntas pasiduoda, o laikančiosios sienos sėda.
- Statybos metu nebuvo naudotos tinkamo stiprumo medžiagos arba medžiagos buvo nekvalifikuotai įrengtos.
- Kai kurie elementai nėra tinkamai suprojektuoti pagal matmenis, pvz., sijos virš langų, arba įrengti ne reikiamos kokybės ir matmenų elementai.
- Įrengti elementai yra nustatytos kokybės ir atitinkamo stiprumo bei matmenų, tačiau įrengtų elementų skaičius yra nepakankamas. Pvz., stogo laikančiosios sijos įrengtos didesniais atstumais, negu leidžiama.
- Atskiri elementai, dėl perdėto siekio užtikrinti saugumą, buvo suprojektuoti su didele savąja mase, pvz., ant plonų mūrinių sienų uždengtas sunkus betoninis stogas.
- Laikančiųjų konstrukcijų stipris dėl įvairių poveikių laikui bėgant pavojingai sumažėjo. Pavyzdžiui, atsirado korozija. ant gelžbetonio elementų ar plieninių sijų. Medinių sijų puvimas arba plytų šalčio pažeidimai.
Žinoma, šie poveikiai ir klaidos gali atsirasti ir vienu metu.
Svarbiausias uždavinys
Laikančiųjų konstrukcijų defektus ir pažeidimus paprastai pastebime tada, kai jau atsiranda tam tikri tų pažeidimų požymiai: grindys nusėdę, siena įtrūkusi arba pasvirusi, atsiranda įlinkis sijoje ir stoge, langas užstrigęs, nuo plieninės atramos byrėja rūdys ir pan. Dažnai įvairūs įtrūkimai sijose ir atramose arba grindų ar sienų drebėjimai įspėja mus apie defektų atsiradimą.
Jei aptikome klaidą, reikia kreiptis patarimo į statikos inžinierių - inžinierių, kuris atsakingai nustatys pažeidimo priežastį ir patars dėl reikalingų laikinų priemonių (atramų ir pan.) bei galutinio sprendimo. Jei tik įtariame, kad įvyko klaida, vadinasi, nesame tikri, reikia priklijuoti
Įtemptą popieriaus juostelę pridėkite prie įtrūkių arba įdubų. Popieriaus juostelė tuoj pat nutrūks, jei įtrūkimai ar įdubos toliau judės, ir taip mus įspės apie pavojų. Tuo tarpu reikia iškviesti specialistą.
Nekvalifikuota ir neleistina intervencija yra griežtai draudžiama ir pavojinga gyvybei! Nekvalifikuotas atrėmimas ar bet kokia nekvalifikuota intervencija gali sukelti dalinį arba visišką objekto sugriuvimą.
Dažnai kurios nors intervencijos tikslas yra ne pašalinti esamą trūkumą, bet ir atlikti rekonstrukciją, pristatyti dar vieną aukštą, įrengti mansardą jau esamame statinyje, nugriauti arba pastatyti naują sieną, praplėsti duris ar palėpės pertvaras ir t. t. Visi šie darbai gali sukelti perkrovą, laikomosios galios sumažėjimą ir vienpusį statinio laikančiųjų elementų apkrovimą. Todėl kiekvienai, net ir mažiausiai rekonstrukcijai, reikalingas atitinkamas statybos leidimas, o darbai gali būti vykdomi tik pagal patvirtintą projektą su įgaliotu vykdytoju. Todėl šiems darbams negalime duoti jokių patarimų, o netgi perspėjame, kad tokie darbai neturi būti atliekami be specialisto.
Gerai žinoti…
Žinoma, naudinga žinoti, kaip galima laikinai pašalinti laikančiųjų elementų pažeidimus. Pagrindinės sienos paprastai yra tos, kurios įleistos į gruntą. Todėl išorinės pastato sienos dėl anksčiau nurodytų priežasčių gali būti nusėdusios, pasvirusios ir ant jų gali būti pastebimi plyšiai (pav. 2, 1. dalis). Į išorę pasvirusios vienaukščių pastatų sienos gali būti paremtos sijomis. Kad sija neslystų, padaroma „pėda“, prie kurios ji tvirtinama, o jei naudojamos medinės sijos, tvirtinama dailidės kabėmis. Sija turi būti tvirta ir gana stora, o su horizontale turi sudaryti ne mažesnį kaip 20° ir ne didesnį kaip 40° kampą. Po sijomis ant sienos reikia padėti lentą, kad apkrova būtų tolygiai paskirstyta sienai (pav. 2, 4. dalis).
Į išorę pakrypusias sienas galime ištiesinti ir taip, kad per išgręžtas angas įstatysime plieninius varžtus su atitinkamomis tarpinėmis. Šiuo sprendimu, reguliuojant įtempimą, galima užkirsti kelią dviejų priešingai išdėstytų sienų griuvimui (pav. 2,5. dalis).
Pagrindinėse sienose pakeitimai gali būti daromi tik pagal patvirtintus projektus. Silpninti pagrindinę sieną, pvz., siekiant įrengti spintą, griežtai draudžiama. Taip pat reikėtų vengti perdidelio perdangų apkrovimo. Naujos pertvarinės sienos gali būti statomos tik ten, kur perdanga yra pakankamai tvirta, arba kur šiam tikslui perdanga specialiai sustiprinama (pav. 2, 3. dalis).
Lubas ir jų atramas galima paremti tik tada, jei taip neperkrauname kitų elementų. Pavyzdžiui, neteisinga paremti lubų siją taip, kad apkrova būtų perduota į vieną grindų tašką (pav. 2, 2. dalis). Stogo konstrukcijos rėmimas, kai jos elementai deformuojasi dėl perkrovos, paprastai yra sunkus, nes palėpės perdanga apskritai negali atlaikyti papildomos apkrovos. Tokią klaidą galime pašalinti tik sumažindami stogo konstrukcijos apkrovą. Jei stogas perkrautas per vidurį tarp kraigo ir sieninės karnizo juostos, problemą galime išspręsti nuėmę čerpes ir sudėję jas šalia sieninės karnizo juostos, o angą laikinai uždengę brezentu arba PVC danga (pav. 2, 6.›dalis). Tačiau dar kartą pakartokime savo patarimą: jei pastebite laikančiųjų elementų pažeidimus, nedelsdami kreipkitės į specialistą.