Kai reikia taisyti tinką
Paprasčiausias remontas – tai pažeisto tinko taisymas. Pažeidimai dažniausiai daromi ant išorinio tinko, ir tai yra mažiau problema. Kai pažeidimai pastebimi ir ant sienų, tai reiškia, kad drėgmė jau visiškai susigėrė, ir tai yra didesnė problema. Šias vėlesnio remonto galimybes reikėtų pagalvoti jau statybų, tinkavimo ir tinkavimo metu. Patartina išsaugoti nedidelį dažų pavyzdį ir užrašyti maišymo santykį, o jei naudojame miltelinius dažus, gauti reikiamą kiekį vėlesniam remontui.
„Mano namai, mano laisvė“, sako patarlė. Taip pat pridedame „mano rūpestis“.
Šis rūpestis nemažas, nes kai kurių būtinų remonto darbų, tokių kaip nekokybiškai atliktų mūro darbų taisymas, nepaisymas gali sukelti rimtesnių pasekmių. Kalbant apie reikalingą priežiūrą, nereikėtų daryti skirtumo tarp darbų naujame pastate ir remonto sename pastate. Todėl pirmiausia kalbėsime apie remontą, kuriam reikia mažiau pasiruošimo, bet, dar kartą pabrėžti, ne mažiau kruopštumo.
Nedidelių pažeidimų ir lydymosi taisymas
Nedidelių sienos pažeidimų užtepimas tinku.
Pažeisto paviršiaus paruošimas
Paprastesni ir smulkesni darbai – pažeistų bagetų taisymas. Žalos priežastis dažniausiai yra įbrėžimai, sienos pažeidimai ir nešvarumai. Pirmas dalykas, kurį turime padaryti, yra nubraukti viršutinį tinko sluoksnį aplink pažeistą vietą. Geriau gremžti didesnį paviršių nei mažesnį, t. taip pat turėtume nugremžti dalį nepažeistos tinko dalies aplink pažeidimą, bet negalima gilintis. Geras įrankis šiam tikslui yra glaistas, peilis plačiais ašmenimis arba kaltas.
Nubraižytas paviršius turi būti nuvalytas šluota arba stipriu šepečiu, o sieną kelis kartus apipurkšti švariu vandeniu. Jei neturime pakankamai patirties šiam darbui, tuomet nepažeistą dalį turėtume apsaugoti popieriumi. Purškiant sieną visada reikia palaukti, kol vanduo susigers, kad netekėtų ir nepaliktų bjaurių pėdsakų.
Maišymas, pritaikymas ir dažymas
Tuo tarpu iš vienos dalies cemento 500 ir dviejų dalių smulkaus smėlio reikia pagaminti skiedinį ir jį mentele užtepti ant paruoštos sienos. Skiedinys neturi būti per tirštas, nes kuo jis storesnis, tuo geriau išsilaiko ant vertikalios sienos. Ypač turėtume vengti naudoti gipsą, jei dirbame virš galvos, pavyzdžiui, ant lubų.
Naudojamas skiedinys turi būti išlygintas lygintuvu arba plokščios lentos gabalėliu. Melstis galima tik visiškai išdžiūvus. Nesvarbu, ar į skiedinį įmaišysime spalvą, nes taip jau turėsime bazinę spalvą. Kai paviršius visiškai išdžius, pirmiausia jį reikia nudažyti, nes tokiu būdu išnyks skirtumai tarp tamsesnės tinko, su kuriuo atlikome remontą, ir šviesesnės pagrindo tinko spalvos.
Kalkėms išdžiūvus, taisytą dalį reikia nudažyti vienu atspalviu tamsiau. Iš pradžių naujai nudažyta dalis bus tamsesnė, tačiau dažams išdžiūvus – tai gali užtrukti iki savaitės – spalvų tonai išsilygins.
Labai maži įtrūkimai
Labai mažiems įtrūkimams ir pažeidimams pašalinti turėtume naudoti alebastrinį tinką, nes tinko paviršius greitai džiūsta ir gali būti gerai nudažytas. Jei siena balta, tada melstis nereikia.
Didesnių gipso dalių keitimas
Didesnės pažeistos dalies pašalinimas ir sienos paruošimas naujam tinkui.
Atskilusio tinko pašalinimas
Remontuojant didelius tinko pažeidimus, pažeista dalis pirmiausia turi būti visiškai pašalinta. Beldydami patikriname, ar tinkas atsiskyrė nuo sienos, net jei iš išorės nepastebime jokių pažeidimų. Jei tinkas atšoko, jį atpažinsime iš garso, kai beldžiamės, arba jei rankomis lengvai įlenksime sienos paviršių.
Pažeista skiedinio dalis pašalinama naudojant aštrią mūrininko plaktuko dalį. Negailėkime nepažeistos tinko dalies, o nuimkime nuo jos kelis centimetrus, nes kitaip naujas tinkas nesukibs. Jei siena mūrinė, kaltu nuimkite supuvusį ir šlapią tinką tarp siūlių. Visiškai plokščius plytų paviršius taip pat reikia šiek tiek grubinti plaktuku, kad naujasis skiedinys geriau susirištų.
Po to atliekamas valymas šluota ir kruopštus drėkinimas. Siena gali sugerti neįtikėtinai daug vandens, todėl ją reikia kelis kartus sudrėkinti, paskutinį kartą prieš pat dengiant naują tinką. Kelių kvadratinių decimetrų pažeidimams taisyti tinka smulkiems remontams jau rekomenduojamos sudėties skiedinys.
Skiedinio sudėtis dideliems pažeidimams
Didelius pažeidimus galima atitaisyti tik skiediniu, kurį sudaro viena dalis cemento tipo 500, viena aštuntoji dalis gesintų kalkių ir ketvirtadalis vidutinio smulkaus smėlio. Naudokime tik senesnes gesintas kalkes arba kalkių miltelius, nes šviežiai gesintos kalkės išskiria dujas, kurios sukurs mažesnius ar didesnius kraterius. Taip pat būtina gerai išmaišyti kalkes, nes jei sienoje liks kalkių gumuliukų, susidarys įtrūkimai.
Tinko klijavimas sluoksniais
Jei pažeidimo gylis didesnis, taisomąjį skiedinį reikia tepti keliais sluoksniais. Atskirų sluoksnių storis neturi būti didesnis nei 0,5 cm. Skiedinys tepamas mentele, tokiu būdu, kad ranka nuo riešo darome sukimo-metimo judesius. Tada greitai ištepame mažyte „perda“ ir galiausiai išlyginame.
Prieš dengiant naują sluoksnį, ankstesnį sluoksnį reikia paženklinti skersai ir išilgai grebėstu, į kurį 5–8 cm atstumu dedamos vinys. Kitas tinko sluoksnis geriau sukibs su grublėtu paviršiumi, kurį galima tepti tik tada, kai ankstesnis sluoksnis visiškai išdžius. Kartais džiovinimas užtrunka 10 dienas.
Išlyginimas ir apdaila
Paskutinis sluoksnis turi būti dedamas taip, kad jis būtų šiek tiek išgaubtas pradinio sienos paviršiaus atžvilgiu. Tinko perteklių pašaliname ilgu išlyginamuoju strypu, pradedant nuo apačios į viršų, o iš viršutinės dalies pašaliname lygintuvu. Paskutinis tinko sluoksnis neturi būti per šlapias, nes tokiu atveju lygintuvas ne išlygina tinko, o nešioja jį su savimi.
Taip paruoštas sluoksnis galiausiai išlyginamas išlyginamuoju strypu. Taip pat viršutinį sluoksnį galime užpilti tinkamos spalvos dažais. Skiediniu suremontuotų paviršių prieš šlifavimą drėkinti nereikia.
Jei tinku taisomas paviršius didesnis, galbūt daugiau nei keli kvadratiniai metrai, o apatinis paviršius labai lygus, prie pirmo sluoksnio reikia tvirtinti vielos tinklą plonais siūlais arba tinkuotomis nendrėmis su vinimis. Vinys turi būti tvirtai dedamas vienas šalia kito, kitaip tinklelis ar nendrė pajudės kartu su skiediniu ir atsiskirs nuo sienos.
Kraštelius taisome ant sienos krašto uždėjus vieną tiesią ir lygią grebėstą, kuri ir bus „vadovas“. Lentas turi būti toks ilgas, kad remtųsi į esamą nepažeistą sienos dalį tiek viršuje, tiek apačioje. Tepdami tinką visada pradedame nuo apačios į viršų, nes kitaip šviežias ir plastiškas tinkas lengvai nukris. Šlifuodami, atvirkščiai, darome priešingai, kad dažų grūdeliai nenutekėtų ant jau apdoroto paviršiaus.
Susijusios temos: cemento skiedinio ir betono savybės, kalkių ir kalkių skiedinių rūšys, kiti remonto gaminiai ir apdorojimo paslaugos.