Gaivinimo procedūros
Vienintelis teisingas dirbtinio kvėpavimo būdas yra procedūra „iš burnos į nosį į burną“. Taikant šią procedūrą pirmiausia reikia taip pakreipti nukentėjusiojo galvą, kad kuo labiau būtų pakeltas smakras ir apatinis žandikaulis (pav. 1, 1. dalis). Reikia pašalinti nešvarumus (dumblą ir pan.), dirbtinius dantis (protezus) iš nukentėjusiojo burnos, taip pat atkreipti dėmesį, kad jo liežuvis nenuslystų atgal ir neuždarytų kvėpavimo takų.
Dirbtinį kvėpavimą atliekame taip, kad įkvepiame kuo daugiau šviežio oro ir įpučiame jį į ligonio burną–nosį (pav. 1, 2. dalis). Kad išvengtume infekcijos, galime uždėti ploną nosinaitę ant ligonio burnos. Išpučiamame ore dar yra pakankamai deguonies sužeistajam. Kartu su dirbtiniu kvėpavimu reikia lengvu ritmu spausti ligonio krūtinės ląstą širdies srityje (saugotis, kad nelūžtų šonkauliai!), kad, išspaudžiant kraują iš širdies, būtų palaikoma kraujotaka. Atleidus krūtinės ląstą, širdis vėl gali prisipildyti kraujo, ir tokiu būdu pasiekiame dirbtinį kvėpavimą bei širdies darbą. Tai reikia tęsti tol, kol ligonis pradės pats kvėpuoti ir kol ims veikti jo širdis (pav. 1, 3. dalis), t. y. kol atvyks gydytojas.
PAV. 1
Apsinuodijimas neėsdinančiomis medžiagomis atsiranda dėl netinkamo arba per didelio vaistų, grybų ir maisto produktų, užterštų paratifo grupei priklausančiomis bakterijomis, suvartojimo.
Jei toks apsinuodijimas įvyksta, pirmiausia ir skubiausiai reikia ištuštinti ligonio skrandį ir žarnyną. Iš tuščio skrandžio skystis per 10 m min. gali patekti į žarnyną, o kietos medžiagos, priklausomai nuo kokybės ir kiekio, per 1-6 valandas. Jei ligonis sąmoningas, jam reikia tuoj pat duoti išgerti apie du šaukštus medicininės anglies (galima gauti vaistinėse, sumaišytos stiklinėje mineralinio vandens; tinka ir paprastas vanduo). Po to ligonį reikia sukelti vėmimui (kutenant viršutinę ryklės sienelę šaukšto kotu). Nesvarbu, ar vėmimas pavyko, po 3-4 m min. ligoniui vėl reikia duoti 2 šaukštus medicininės anglies su vandeniu. Būtina iškviesti gydytoją arba ligonį nugabenti į ligoninę.
Apsinuodijimas ėsdinančiomis (kaustinėmis) medžiagomis. Apsinuodyti galima nuo dviejų rūšių ėsdinančių medžiagų: rūgščių ir šarmų.
Nuo šarmų (kaustinė soda, soda, šarminė druska) gleivinė nuo lūpų, liežuvio, burnos, stemplės, skrandžio nusilupa gabalais, o ištekančios seilės paprastai būna kruvinos ir liečiant slidžios. Lūpos ir liežuvis ištinsta, atsiranda skausmai gerklėje, stemplėje ir skrandyje, mėšlungis ir vėmimas. Nukentėjusiajam nuo šarmo reikia duoti vandens su citrina arba actu (1-2 šaukštai acto į 5 dl. vandens) arba 3%-ne boro vandens, o po to pieno arba 1-2 šaukštus stalo, valgomojo aliejaus.
Apsinuodijimo rūgštimis požymiai burnoje: gleivinės ėsdinimas ir nudegimai (sieros rūgštis sukelia juodus, druskos rūgštis baltus, o azoto rūgštis geltonus nudegimus). Išsiskiriančios seilės liečiant yra šiurkščios ir turi rūgštų skonį.
Pacientui labai skauda pilvą, jį kamuoja spazmai ir jis vemia. Jam reikia duoti pieno, aliejaus arba baltymų (kiaušinių), visa tai praskiedus trupučiu vandens. Po to duoti jam 1-2 šaukštus (arbatinius) deginto magnio, praskiesto puse stiklinės vandens, kad jis išgertų mažais gurkšniais. Asmenis, apsinuodijusius ėsdinančiomis medžiagomis, griežtai draudžiama skatinti vemti.
Svarbu! jei vemiant yra kraujo, toliau skatinti vėmimą draudžiama!
Pirmoji pagalba ištikus elektros smūgiui
Nukentėjusįjį reikia atskirti nuo elektros grandinės. Jei įmanoma, elektros laidą tuoj pat atjungti nuo elektros tinklo jungikliu, išimant saugiklį arba nutraukiant laidą. Pertrauka leidžiama atlikti tik izoliuotu įrankiu, pvz., sauso medžio gabalėliu, arba kraštutiniu atveju kirviu su sausa rankena, arba replėmis su izoliuota rankena.
Išimtiniais atvejais reikia padaryti trumpąjį jungimą. Gelbėtojas būtinai turi saugotis savo rankų ir kojų izoliavimo, todėl privalo atsistoti ant kokios nors lentos be vinių, ant sausų skudurų ar kėdės. Savo ranką jis turi apsaugoti, pvz., savo palto rankove, sausa nosinaite, guminėmis ar nailoninėmis pirštinėmis.
Gelbėtojas turi po sužeistuoju padėti izoliacinį pagrindą, pvz., sausas lentas arba medinius įrankius be metalinių dalių, sausas skaras, PVC plokštes. Geriausia, jei sužeistasis pats pašoka ir tuo pačiu atsikrato kontakto su elektra, arba jei gelbėtojas pakelia sužeistąjį, prieš tai pats izoliuodamasis nuo žemės. Prisilieti prie sužeistojo galima tik tada, kai izoliacija yra nepriekaištinga. Sužeistojo pirštus reikia atskirai ir atsargiai atitraukti nuo kontakto ir tuo pačiu apvynioti sausa skara arba kitais audiniais.
Jei vielinis laidas susivyniojo aplink sužeistąjį, laidą reikia nutraukti izoliuotomis rankomis, o įtampingosios vielos galą pritvirtinti, kad jis nesukeltų daugiau nelaimių.
Gelbėjimą, žinoma, reikia pradėti nedelsiant ir besąlygiškai, negalima palikti nukentėjusiojo be pagalbos. Nutraukus elektros srovę, nukentėjusįjį reikia paguldyti horizontaliai, atlaisvinti jo drabužius, o viršutinę kūno dalį visiškai nurengti, pasirūpinti šviesa ir švariu oru. Nukentėjusiojo galva negali kaboti, ją reikia šiek tiek pakelti ir padėti po ja ką nors (pvz., sulankstytą paltą).
Jei nukentėjusysis yra be sąmonės, būtina neabejotinai bandyti gaivinti.
Reikia patikrinti nukentėjusiojo burną ir šnerves, ar per jas gali praeiti oras. Reikia pašalinti seiles, maisto likučius ir protezus. Draudžiama į burną pilti skysčius. Jei nukentėjusysis nekvėpuoja, nedelsiant pradėti dirbtinį kvėpavimą. Gaivinimą galima sustiprinti pėdų padų trynimu, klizma arba pakaitomis apipilant krūtinę ir pilvą šiltu, atitinkamai šaltu vandeniu, tačiau tuo metu dirbtinio kvėpavimo nutraukti negalima. Jei nukentėjusysis atgauna sąmonę, jį reikia ir toliau prižiūrėti ir negalima jo palikti. Reikia duoti jam kokio nors šilto gėrimo (kavos, arbatos, alkoholio ir pan.), bet jis turi likti pusiau gulimoje padėtyje.
Pagal patirtį lengvus ir vietinius sužeidimus galima laikinai palikti be dėmesio (vėliau reikia suteikti medicininę pagalbą), tik kraujuojantiems sužeistiesiems reikia nedelsiant suteikti medicininę pagalbą.
Šiukšlės, drožlės, dulkių dalelės. Dulkes, šiukšlelę ar vabzdį iš akies galime pašalinti patraukdami apatinį voką ir švaria marle arba nosinaite nuvalydami. Jei daiktas yra po viršutiniu voku, tada reikia suimti viršutinį voką per vidurį ir patraukti į priekį prie apatinio voko taip, kad blakstienos paliestų vidinį viršutinio voko paviršių. Jei tokiu būdu svetimo kūno pašalinti nepavyksta, toliau nebereikia bandyti, o sužeistą akį reikia užrišti ir kreiptis į gydytoją.
Į nosies landą patekusį svetimkūnį reikia mėginti pašalinti užspaudžiant kitą nosies landą ir stipriai išpučiant orą per nosį. Jei taip nepavyksta, reikia kreiptis į gydytoją.
Ištraukti į ausį patekusius svetimkūnius reikia patikėti gydytojui, nes bandydami juos pašalinti galime pažeisti būgnelį. Jei į ausį pateko koks nors vabzdys, reikia į ausį (gulint) įpilti vieną (mažą) šaukštą aliejaus, lydyto sviesto arba vandens ir laikyti 10-15 minutas.
Į trachėją patekusį svetimkūnį mėginkime pašalinti taip, kad paprašysime sužeistojo giliai įkvėpti ir lėtai jį daužysime per nugarą tarp menčių. Jei trachėjoje įstrigęs daiktas nėra aštrus, sužeistajam reikia duoti vandens, o paskui duonos minkštimo (meču) ir košės pavidalo patiekalų. Tokiais atvejais draudžiama duoti valomųjų priemonių. Būtina gydytojo kontrolė.
Spygliuko, patekusio po nagu, bandyti ištraukti galime tik tada, jei išsikišusi dalis yra pakankamai ilga, kad ją būtų galima sugriebti pincetu arba nosinaite. Jei ištraukimas pavyko, reikia leisti žaizdai šiek tiek kraujuoti, tada ją patepti jodu ir uždėti tvarstį.
Nukentėjusiojo išgabenimas
Sužeistojo gabenimas nėra lengva užduotis, tam reikia žinių, atsargumo ir atitinkamos fizinės jėgos. Nekvalifikuotas sužeistojo gabenimas padidina skausmą ir apsunkina būklę.
Visų pirma reikia nustatyti, ar ligonis yra tokios būklės, kad jį galima transportuoti, o transportuoti galima tada, jei jam, laikantis pirmosios pagalbos taisyklių, jau suteikta pagalba. Prieš transportuojant reikia sumažinti kraujavimą, ant žaizdos uždėti tvarstį ir lūžusias galūnes imobilizuoti.
Jei kelias iki ligoninės ilgesnis, sužeistąjį, jei įmanoma, reikėtų atgaivinti arbata arba kava. Alkoholis (konjakas ir pan.) neturėtų būti duodamas. Išsiunčiant sužeistąjį reikia nuolat stebėti ir tikrinti, o jei atsipalaiduotų tvarstis ar imobilizacijos įtvaras, nedelsiant sutvarkyti. Jei prarandama sąmonė arba silpsta širdies veikla, reikia taikyti atitinkamus gaivinimo metodus.
Gabenimo būdas visada priklauso nuo sužeidimo pobūdžio, gelbėtojų skaičiaus, taip pat nuo turimų gabenimo priemonių tipo.
Paciento pakėlimą ir suėmimą reikia atlikti apgalvotai, ramiai ir susikaupus. Reikia vengti bet kokio trūkčiojimo. Nukentėjusiojo drabužiai neturi būti suglamžyti, o keliant jį reikia kelti iš tos pusės, iš kurios jis nėra sužalotas.
Išsiuntimas be pagalbinių priemonių
Gabenimas tik su vienu gelbėtoju. Jei sužeistasis gali vaikščioti, gelbėtojas turėtų jį prilaikyti iš nugaros ir taip jam padėti. Jei jis negali vaikščioti arba yra be sąmonės, jį reikia gabenti taip, kad gelbėtojas atsiklauptų šalia jo, viena ranka pakištų po pažastimi, kita suimtų po keliu, pakeltų ir nuneštų.
Gabenimas dviem gelbėtojais. Sužeistajam, kuris gali vaikščioti, reikia padėti iš abiejų pusių. Jei jis negali vaikščioti, bet yra sąmoningas, jis turi laikytis už jį nešančių gelbėtojų. Sužeistąjį be sąmonės reikia gabenti taip, kad stipresnis gelbėtojas suimtų jį pažastų srityje ir rankomis per krūtinę, o kitas atsistotų tarp sužeistojo kojų ir paimtų jį po keliais. Juos reikia pakelti ir nešti vienu metu.
Išsiuntimas pagalbinėmis priemonėmis
Gabenimas neštuvais. Sužeistąjį reikia atsargiai paguldyti ant neštuvų. Tam reikia dviejų asmenų, o lūžus apatinių galūnių kaulams – trijų asmenų. Gelbėtojai turi stovėti vienoje sužeistojo pusėje, tuo pat metu jį pakelti ir paguldyti ant neštuvų.
Neštuvų pakėlimą, pajudinimą, sustabdymą ir nuleidimą turi atlikti visi gelbėtojai vienu metu, tačiau jie neturi žengti kartu, nes neštuvai būtų sudrebinti. Jei ligonį reikia transportuoti ilgiau, gerai abiejose neštuvų pusėse pritvirtinti po diržą, kuriuos gelbėtojai užsidės ant pečių.
Sužeistojo nešimas improvizuotomis priemonėmis. Jei po ranka neturime neštuvų, improvizuodami galime pasidaryti nešimo priemonę. Prireikus sužeistąjį galime paguldyti ant kopėčių, ant nuimtų durų varčių, ant stalo ir taip jį nešti. Tą patį galime daryti naudodami antklodę arba palapinės audeklą. Improvizuotus neštuvus galime pasigaminti ir iš dviejų vienodo pločio maišų, per apatinius kraštus įstatydami dvi tinkamo ilgio lenteles. Jei neštuvų nėra, sąmoningą pacientą galima nešti ir ant kėdės. Gelbėtojai turi atsistoti iš abiejų paciento pusių, paimti už apatinės dalies ir kėdės atlošo ir taip nešti.
Pirmosios pagalbos dėžutės turinys, kurį rekomenduojame:
Vidutinis tvarsčių paketas
vnt. 2
Didelis tvarsčių paketas
vnt. 2
Tvarstis surišimui, 10 х 5 m
vnt. 2
Sterilus tvarstis 1/2 m
vnt. 2
Medvilninė vata, 25 g
paketo 2
Plokščia marlė, supjaustyta 6 x 6 cm
paketo 1
Kraujavimą stabdantis turniketas
paketo 1
Hanzaplast, 4 cm x 1 m
paketo 1
Žirklės
vnt. 1
Žirklių apsauga iš drobinio maišo
vnt. 1
Jodo ampulės
vnt. 12
Amonio krūvis
vnt. 3
Užrašų sąsiuvinis (40 lapų)
vnt. 1
Pirmosios pagalbos vadovas
vnt. 1