Šiandien Savo Kusić daugiausia dėmesio skiria mediniams langams, mediniai-aliuminio langai, priskirti langai, durys ir prašymai pateikti citatą. Šis tekstas lieka namų amatų archyvu ir nėra pasiūlymas projektuoti ar įrengti dirbtuves.

Darbo stalo ir įrankių saugykla

Jei dirbtuves pastatysime rūsyje, darbo stalą galime pagaminti iš grubesnės ir tvirtesnės medžiagos (pav. 1). Geriausia, jei stalas kairiuoju ir galiniu kraštu remtųsi į sieną, prie kurio taip pat galime pritvirtinti. Mažesnius įrankius, o ne spintoje, galima dėti ant strypo, pritvirtinto prie sienos (pav. 2). Tokiu atveju turėtumėte uždėti PVC folijos užuolaidą, kad apsaugotumėte įrankį nuo dulkių ir vandens, kuris darbo metu išsitaškys.

SLIKA 1

Piešiniai ant paveikslėlių2ir3 mogu pateikti idėjų, kaip įprastą darbastalį paversti staliaus darbastaliu, kaip laikyti įrankius ir kaip pritvirtinti vertikalias lentynų atramas.

Kaip pritvirtinti įrankių juostą ir sureguliuoti darbastalį

SLIKA 2

Dirbtuvių apšvietimas

Jeigu natūralus prekystalio apšvietimas netenkina, turime sumontuoti šviestuvus, kuriuos galima reguliuoti į norimą padėtį. Labiausiai tinka šviestuvas su lankstoma svirtimi (lanksti) arba šviestuvas su gaubtu ir rutuliniu šarnyru, kuris ištraukiamas kaip akordeonas (pav. 3, apatinė dalis).

Lanksti darbinė lempa ir rutulinė lempa

SLIKA 3

Geras apšvietimas yra toks pat svarbus sėkmingam darbui, kaip ir geri įrankiai. Apšvietimas turi būti geras ne tik darbo objektui, bet ir visai patalpai.

Tiesioginė, pusiau netiesioginė ir netiesioginė šviesa

Įprasta lemputė su tiesiogine šviesa, dažniausiai pakabinama kambario viduryje, kai jos intensyvumas yra didelis, apšviečia net silpną. Tiesioginis šviesos šaltinis sukuria stiprius šešėlius, o prieš akis šviesūs ir tamsūs paviršiai susimaišo su ryškiais kontrastais. Didinant apšvietimo intensyvumą, kontrastai didėja (1 pav.).4).

 Tiesioginių, pusiau netiesioginių ir netiesioginių šviesos šaltinių palyginimas

SLIKA 4

Jei po šviesos šaltiniu dedame skaidrų pienišką stiklą, kad nukreiptume šviesą, gautume pusiau netiesioginį apšvietimą. Didelė dalis skaitiklį apšviečiančios šviesos atsimuša atgal ir išsklaidoma nuo sienų paviršių, sukuriant tik švelnesnius šešėlius.

Netiesioginį apšvietimą gauname, jei šviesos spinduliai iš šviesos šaltinio mūsų nepasiekia tiesiogiai, o yra išsklaidomi ir atsispindi nuo šviesių sienos paviršių. Tada beveik nelieka šešėlių.

Siekdami gauti vienodo intensyvumo apšvietimą, turime padidinti šviesos šaltinio intensyvumą pusiau netiesioginiame, o dar labiau netiesioginiame apšvietime. Geriausia patalpą apšviesti netiesiogine šviesa, kuri apšviečia visą patalpą tolygiai be stiprių kontrastų – tačiau prekystalis ir darbo daiktai turi būti apšviesti tiesiogiai. Reikiamą šviesos intensyvumą galime užtikrinti tik su tiesioginiu apšvietimu.

Darbiniai daiktai, skaitikliai ir mašinos turi būti apšviesti taip, kad šviesos spinduliai nepatektų į akis. Jei šviesos šaltinį pastatysime žemiau akių lygio, apšvietimas šiek tiek pagerėja. Palankiausias apšvietimas yra tada, kai šviesos spinduliai nukreipiami į objektą mūsų akių kryptimi. Tada nematome šviesos šaltinio ar ruošinio akinimo ir išvengiame žalingo jų poveikio (pav. 5).

Lempos padėtys, kurios apsaugo ruošinį nuo akinimo

SLIKA 5

Darbams, kuriems reikalingas stipresnis apšvietimas (pavyzdžiui, projektuojant), ypač rūpinamės, kad šviesos šaltinis apšviestų piešimo lentą, bet mes jos nematytume. Labiausiai akis vargina šviesūs veidrodžiai, sukurti iš stipriai atsispindėjusių šviesos spindulių. Piešimo metu tokie veidrodžiai kuriami ir ant ką tik nupieštų, blizgančių ir išgaubtų dušo linijų. Jei reikia, bent kelias minutes reikėtų skirti tinkamam lempos įrengimui.

Patalpos ir prekystalio apšvietimas bus tiksliausiai suderintas, jei patalpą apšviesime netiesioginiu šviesos šaltiniu, esančiu aukščiau akių lygio, o darbo objektą be akinimo – tiesiogine šviesa žemiau akių lygio (pav. 6).

Tiesioginių ir netiesioginių šviesos šaltinių padėtys pagal darbo vietą

SLIKA 6

Dirbantieji dešine ranka turėtų statyti lempą kairėje pusėje, kad judanti dešinė ranka darbo metu nemestų šešėlio ant ruošinio. Šviesios sienų ir lubų spalvos taip pat vaidina didelį vaidmenį patalpų apšvietime. Apšvietimo naudingo efekto laipsnis tinkamai apšviestoje patalpoje svyruoja nuo 15 iki 45% (su netiesioginiu apšvietimu jis yra mažesnis). Vargu ar pasiekiamas didesnis nei 50% teigiamo poveikio laipsnis.

Išskirtinio smulkumo darbams reikalingas tinkamas apšvietimas. Mūsų brėžiniuose parodytas minimalus, vidutinis ir maksimalus patalpos ir darbo elemento apšvietimas, išreikštas liuksais (paveikslėlis 7).

Istorinis kambario ir darbo objekto apšvietimo liuksais pristatymas

SLIKA 7

Pabaigai pateikiame keletą pagrindinių idėjų, kaip realizuoti tikslingus, modernius šviestuvus (pav. 8). Stalinį netiesioginį šviesos šaltinį pagaminsime iš plastikinio gėlių vazono, betoninio kelių decimetrų ilgio geležies ir vieno didesnio išsipūtusio vazono dangčio. Į puodo dugną dedame svogūnėlio kaklelį ir uždengiame gipsu, kad po sukimo susukta lemputė neišsikištų iš puodo. Iš betono geležies darome tris kojeles ir vieną ar du žiedus joms uždengti. Kniedėmis ar litavimu sujungiame kojeles ir žiedus sąlyčio vietose, o tada į vidurį dedame puodą. Dangtį varžtu pritvirtiname prie plokščių ir perforuotų viršutinių kojų galų. Vidinį dangtelio paviršių dažome šviesiai blizgančia spalva, nes ji atspindi ir išsklaido šviesą. Stovas nudažome šviestuvo spalvą atitinkančia spalva.

Luminescencinių lempų šviesos spindulius galima nesunkiai atmesti naudojant atitinkamo ilgio latako gabalą, kuris pirmiausia turi būti uždarytas iš abiejų pusių. Šiuos galus pritvirtiname prie fluorescencinių vamzdžių laikiklių, naudodami veržles.

Šviesos šaltinis, skleidžiantis netiesioginę šviesą, gali būti pagamintas iš dviejų sujungtų kūginių metalinių objektų, sulituotų vienas prie kito betoniniu geležies laikikliu. Šviesos pluošto reguliatorius turi stovėti ne vertikaliai, o su apatine dalimi šiek tiek pakreipta į sieną, kad šviesa taip pat būtų nukreipta žemyn, ant sienų (8 pav.).

Darbo lempos šviesos spindulio kreiptuvo dizainas

SLIKA 8

Ir pagaliau svarbu žinoti, kad didesnis netiesioginių šviesos šaltinių suvartojimas (priešingai nei tiesioginių), kuris atsispindi padidėjusiose sąskaitų už elektrą sumose, yra kompensuojamas išsaugota mūsų akių sveikata.

Darbo stalo gamyba ir stiprinimas

Jei yra pakankamai vietos, dirbtuvėse galime pastatyti du vienodo aukščio darbo stalus vienas šalia kito. Kairėje stalo pusėje turėtų būti stalių stalas ir suolas su spaustukais, o dešinėje - metalo apdirbimo stalas su spaustukais ir galbūt priekalu.

Svarbiausia darbo stalo savybė – tvirtumas. Nesvarbu, ar stalas yra neišvaizdus ir stambus. Tik svarbu, kad eksploatacijos metu jis atlaikytų didelių jėgų spaudimą. Jei įprastą stalą paverčiame darbo stalu, turime sustiprinti jo sujungimus. Lengviausias būdas sutvirtinti stalą – tvirtą sutvirtinimo karkasą iš lentų (storis 10-20 mm, plotis 80-100mm) aplink rėmą, apimantį viršutinius kojų galus. Neužtenka sujungti vinimis. Geriau naudoti medvaržtį, geriausia plieninį varžtą su veržle, nes atsilaisvinus juos galima priveržti (pav. 9, dalis 1).

Sutvirtinus viršutinę stalo dalį, kojas tvirtiname įstrižai išdėstytomis panašių matmenų lentjuostėmis. Šoninėms kojoms tvirtinti skirtas skersinis turi būti nukritęs link galinės kojos, o stalo užpakalinės dalies tvirtinimui – kritimas iš dešinės į kairę koją, žiūrint iš priekio (pav. 9, dalis 2). Jei taip pat montuosime įstrižą jungtį, pritvirtintą varžtais iš priekio, ši jungtis turėtų eiti iš kairės į dešinę žemyn. Jei skersinis yra priekinėje stalo pusėje, jis dažnai trukdo, todėl kojas geriausia tvirtinti iš šono naudojant horizontalias lentjuostes, kurias sujungiame dvigubomis lygiagrečiomis išilginėmis atramomis, panašiomis į kopėčias (pav. 9, dalis 3).

Taip pat labai svarbu, kad stalviršis būtų plokščias, tvirtas ir storesnis. Kartais reikia padidinti plokštės storį arba pakeisti ją tvirtesne. Neužtenka, jei tik plokštė tvirta, reikia, kad ji būtų gerai pritvirtinta. Tai lengviausia pasiekti naudojant storus medinius ritininius kaiščius1-1,5 cmkurią įkišame virš plokštelės į vertikalią vidurinę kojos ašį (pav9, dalis4)·

Kojų, rėmo ir stalviršio stiprinimo metodai

SLIKA 9

Jei negalime gauti lentų iš2,5-3 cmstorio, tada naudojame du plonesnius, kuriuos suklijuojame juostele, tada pritvirtiname varžtais ir kartu montuojame ant rėmo.

Priedai obliavimui ir ilgiems ruošiniams

Obliavimo metu lentos turi būti atremtos. Stalo lizdas yra labai naudingas, ty anga4x4cm, kurį įpjovėme į stalviršį, šeši centimetrai nuo kairiojo šoninio krašto ir šeši centimetrai nuo priekio10 cm(nuotrauka9, dalis5). Į šią angą galima vertikaliai įkišti geležinę prekystalio atramą, kuri dažnai būna ne iš geležies, o iš kietmedžio skerspjūvio lentjuostės.3,5x3.5 cm. Vienoje šios atramos pusėje varžtais pritvirtiname išlenktą L formos lakštinio plieno juostą2mmkurio konsolinis galas nupjautas balandinės uodegos pavidalu. Prispaudę obliavimo lentą prie šios atramos dviem smaigaliais, galime ją apdirbti be pavojaus, kad ji nuslys į šoną. Kitoje atramos pusėje varžtu pritvirtiname plokščią plieninę spyruoklę su pasvirusia poveržle. Ši spyruoklė neleidžia neapkrautai atramai nukristi į lizdą, t. y. išlaiko atramą tam tikroje pakeltoje padėtyje (pav. 10, l dalis).

Atramų ir spaustukų naudojimas obliuojant ant darbastalio

SLIKA 10

Galime pagaminti ir kitą priveržimo įtaisą, kurį varžtais pritvirtinsime prie priekinės kairės stalviršio pusės. Atrama turėtų būti pagaminta iš kietos sijos gabalo, kurį turime pritvirtinti taip, kad jo nuožulna pusė būtų nukreipta į priekinį stalo kraštą. Šioje nuožulnoje plyšyje galima pritvirtinti lentas, kurių kraštus obliuojame, kurios susisuktų, jei būtų paremtos geležine atrama. Tokiu būdu galime planuoti ir vertikaliai dedamas lentas (Pav10, dalis2).

Jei apdirbame plonesnę ilgos lentos pusę nei didelė, naudojame medines atramines sijas, kurios ištraukiamos iš po stalviršio. Šios sijos yra skerspjūvio6x6 cm, ir gali būti įkištas tarp stalviršio ir papildomos atraminės plokštės toliau nuo stalviršio6,2-6,5cm. Pagal poreikį ištraukiame sijas iki reikiamo ilgio ir ant jų dedame lentą, kurią apdirbame (Pav10, dalis3.)

Norint apdoroti ilgus objektus, reikalingos kojos, iš kurių geriausios yra tos, kurių aukštį galima reguliuoti (1 pav.). 11, dalis1).

Taip pat reikia pabrėžti, kad reikia išpjauti vieną griovelį, gilų5-10 cmir plotis12 cm, per visą stalviršio priekinio krašto ilgį, nes jame telpa įrankiai, kurių mums kurį laiką nereikia.

Reguliuojamos kojelės ilgoms detalėms ir nešiojama įrankių dėžė

SLIKA 11

Galiausiai parodome paprastą įrankių dėžę, ant kurios galime atsistoti. Šią dėžutę galime pasiimti ir į kitas darbo vietas namuose (nuotr11, dalis2).

Mengele ir saugaus darbo

Metalo apdirbimui naudojami mangeliai, remiantis bendraisiais reikalavimais, neturėtų būti atskirti nuo dailidės prekystalio. Jie turi būti tvirti, tvirti ir atlaikyti stūmimo ir traukimo jėgas (pvz., dildymą). Mangelinę plokštę būtina uždengti 0,5-1 mm storio metaline arba PVC plokšte. Jis turi būti lygus ir tinkamas lengvai pašalinti alyvą ir nešvarumus. Plastikinė medžiaga tinka tik tuo atveju, jei ant darbo stalo neviriname, nelituojame ir nekaitiname, vadinasi, ši danga neturėtų būti veikiama stipraus šiluminio poveikio.

Lygiagreti spaustukai naudojami objektams priimti. Pirkdami nepamirškime, kad mažesni daiktai telpa į didesnes mangeles, o didesni – ne. Buities reikmėms geriausiai tinka spaustukai su maždaug 100 mm pločio nasrais. Geriausia, jei mangas pritvirtintume prie dešinės priekinės prekystalio dalies, šalia kojų. Geros veržlės sureguliuotos taip, kad jose esantys darbo daiktai būtų ranka pasiekiami.

Jei ruošinys laikomas rankoje, naudojamos rankinės judančios veržlės. Kita, labai reikalinga papildoma mangelo dalis – mažesnių matmenų priekalas, kuriuo kalame ir lenkiame daiktus. Priekalą reikia pritvirtinti varžtu virš vienos iš stalo kojelių, kitaip jo svoris ir smūgis gali sugadinti spaustukų skaitiklio bloką.

Su mangeliais reikia elgtis atsargiai. Ruošiniai visada turi būti suspausti žandikaulių viduryje. Jei tai neįmanoma, dėl objekto ilgio, tada tokio paties storio gabalėlį reikia įdėti į nasrus kitame gale. Tokiu atveju mangelinis velenas nebus deformuotas.

Mangelius taip pat galima naudoti kaip mažą priekalą, jei ant jų yra anga tiesinimui.

Svarbi spaustukų skaitiklio dalis yra vienas tvirtas, nuo iškritimo apsaugotas stalčius, kuriame laikome dažniausiai naudojamus įrankius ir matavimo priedus.

Tekstas ir brėžiniai yra perkelti iš istorinio šaltinio ir nėra dirbtuvių, elektros instaliacijos, apšvietimo, vėdinimo ar priešgaisrinės sistemos projektas. Rūsio patalpose gali būti drėgmės, nepakankamo vėdinimo, dulkių, degių medžiagų ir padidėti elektros pavojai. Neimprovizuokite maitinimo tinklo ar lempos apsaugos; elektros darbus turi atlikti kvalifikuotas asmuo. Mašinas naudokite tik su tinkamomis apsaugomis, siurbimo priemonėmis, asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir pagal gamintojo instrukcijas.