Pagrindiniai medienos sujungimo principai
Turbūt jau girdėjote apie medinius namus, kurie anksčiau buvo statomi kalvotose vietose be nė vienos vinies. Tokių namų statyba pareikalavo daug kantrybės ir įgūdžių montuojant dalis. Tų namų pavyzdys rodo, kad medines dalis galima „prisiūti“ taip, kad jos tvirtai priglustų viena prie kitos ir tuo pačiu tvirtai stovėtų. Tai galime pritaikyti ir tuo atveju, kai jungtys tvirtinamos: vinimis, medvaržčiais, klijais, šaltais klijais ir pan.
Kniedijimas (pav1, dalis1) gerai laiko sąnarį tik tuo atveju, kai tai atliekama dviem vinimis. Tai taip pat taikoma sujungimui, pagamintam su medvaržčiais. Aplink vieną vinį arba medvaržtį dalys gali būti pasuktos kaip aplink ašį.
Medienos jungtys
Persidengimo ir kraštų jungtys
Paprasčiausias būdas sujungti medieną yra sujungimas, kai dvi medžiagos sulenkiamos viena ant kitos, o jungtis užglaistoma, tvirtinama vinimis arba medvaržčiais (pav. 1, dalis 2a). Jungtis yra patvaresnė, jei nuo kiekvienos dalies įstrižai nuimamas vienas sluoksnis, kad gautųsi pasvirusi Z jungtis (1 pav., 2b dalis). Jei jungtis bus veikiama spaudimo jungties kryptimi, geriau iš kiekvienos dalies ties jungtimi nuimti pusę storio ir sujungimą atlikti pagal 1 pav., 2c dalį. Ši jungtis gali tvirtai laikyti net vieną varžtą, o jungties slydimas neleidžia įpjauti.
Paveikslėlis 1 – kniedijimas ir pagrindinės juosmens, briaunos ir liežuvio bei griovelio jungtys.
Dantytas atvartas sudaro tvirtą tempimo jungtį nenaudojant varžtų. Šios jungties trūkumas yra tas, kad dvi dalis galima sujungti tik iš šono (pav. 1, dalis 2d).
Didesnius gabalus saugiau sujungti su krašto įpjova arba liežuvėliu ir grioveliu (pav. 1, dalis 3). Norint atlikti jungtį, ant vieno gabalo suformuojamas liežuvėlis, o kitame – griovelis (tokios jungtys būna su medinėmis grindimis arba parketu). Naudojant šias jungtis, tvirtinimas turi būti tikslus, o detalės turi būti tiksliai apdirbtos kaltu, pjūklu ir profilio obliais. Kietos briaunos juosta šalia piešimo lentos pritvirtinta tokiu būdu.
Paprastesnis yra krašto įpjovos sujungimas, kai abi dalys yra įpjovos vienodai. Ten naudojant profilio oblius reikia padaryti tik krašto įpjovą.
Jungtys su mediniais kaiščiais
Sujungimas mediniais kaiščiais (pav. 2, dalis 1) atliekamas su apvaliais arba kvadratiniais mediniais kaiščiais. Tokius sujungimus galima pamatyti staluose ir kėdėse. Apvaliems kamščiams, kurie yra suskaidomi arba pagaminti ant tekinimo staklės, antroje jungties dalyje išgręžiamos skylės. Galima išgręžti skylutes abiejose jungties dalyse ir daryti kaiščius atskirai iš kietmedžio. Svarbu, kad jungtyje būtų bent du kamščiai (apie vieną kamštį yra galimybė pasukti medžiagą kaip aplink kokį veleną) ir kad skylės būtų gilesnės nei kamščių ilgis. Priešingu atveju kištukas remsis į skylės apačią ir jungties negalima užveržti.
Kaltu pagamintą kištuką (pav. 2, dalis 2) sunkiau pagaminti, kaip ir reikiamą skylę jam, tačiau su tokiu būdu pagamintu kištuku prijungti užtenka tik vieno kištuko. Jis pagamintas tais atvejais, kai dalis neturi suktis aplink savo ašį. Aplink angą reikia palikti pakankamai storio, kad dalis nesulūžtų nuo apkrovos.
Paveikslas 2 – Sujungimai su mediniais kaiščiais, uodega ir liežuvėliu bei grioveliu.
Punktas, plunksna ir griovelis
Norėdami surišti ilgesnius gabalus išilgai šonų, uždedama trapecijos formos jungtis (sujungta su uodega) (1 pav.).2, dalis 3). Norint sukurti šią jungtį, reikia daug kantrybės ir gero įrankio. Jis naudojamas sujungiant lentynas. Pagrindinis tokio sujungimo trūkumas yra tas, kad sujungimas gali būti atliekamas tik iš šono. “Duveta” turi patekti į griovelį, kuris yra skersinis pluoštų krypčiai, kitaip bus plyšimas, sujungtos dalies lūžimas.
Trumpesnės dalys yra sujungtos su liežuvėliu ir grioveliu (Pav2, dalis 4). Sujungimai, kurie čia yra trumpesni, pagaminti taip pat, kaip ir patoso lentose, tik čia jie trumpesni. Modifikuota šios jungties forma, skirta ilgesniems gabalams sujungti, yra jungtis naudojant dantis (pav3, dalis1).
Paveikslėlis3— Dantyta jungtis, kampinės jungtys ir kaiščio bei kaiščio jungtis.
Kampinės ir nuimamos jungtys
Kampinėms jungtims naudojama įstriža liežuvėlio ir griovelio jungtis (2 pav.).3, dalis2) arba griovelyje įleista trikampė kištukinė jungtis arba išorėje pritvirtinta trikampė armatūra (Pav.3, dalis3). Jis daugiausia naudojamas paveikslų rėmams gaminti.
Sujungimai, kuriuos galima be vargo išardyti, daromi kamščiu ir pleištu (Pav3, dalis4). Jie priveržia ir atsipalaiduoja pagal valią.
Jei dėl kokių nors priežasčių negalime padaryti kaištinės jungties, tada tvirtą jungtį galima pasiekti naudojant kieto medžio kaištį, kurio kampas tarp2ir5° arba metaliniu kaiščiu, plaktukais į kištuką, anksčiau įkištą į angą (Pav4, dalis1). Pleištas išskleidžia kištuką ir taip sustiprina ryšį. Šios jungties pavyzdys yra plaktuko galvutės tvirtinimas prie rankenos. Kištukas turi stovėti taip, kad ašmenys būtų statmeni pluoštų krypčiai tiek angoje, tiek kamštyje, kitaip, užuot tvirtinusi, jungtis gali įtrūkti.
Apkrovos paskirstymas
Palaikymas ir jėgų perdavimas sijose
Galiausiai parodysime kelis savarankiškos konstrukcijos pavyzdžius. Nuotraukoje4, dalis2, galite pamatyti įstrižą spindulį. Taip išspausta sija nenuslys nuo kolonų, o jėgos, kurios atsiranda atramose, yra normalios išilginei ašiai ir nesukelia kolonų įstrižo lenkimo.
Paveikslėlis4— Kaiščio tvirtinimas pleištu ir jėgų perdavimas sijos jungtyse.
Nuotraukoje4, dalis3, rodomas pasvirusios sijos pasvirimas į horizontalųjį. Naudojant tokį ryšį, įstrižinė jėga yra padalinta į horizontalią ir vertikalią. Vertikali jėga veikia horizontaliai padėtą siją, o horizontalioji – sijos „nosį“. Taip formuodami jungtį turime įsitikinti, kad horizontalios sijos “nosis” būtų pakankamai tvirta, kad nuo horizontalios jėgos nesulūžtų ir net neslystų ir nesugriūtų visa konstrukcija.
Savalaikių durų konstrukcija
Nuotraukoje5parodyta „apkrova“ ir „savalaikė“ durų konstrukcija. (Savalaikė yra konstrukcija, kurios nereikia stiprinti, laikyti atskirai.)
Paveikslėlis 5 – Durų deformacija ir sutvirtinimas naudojant įstrižinę lentą arba plieninį trosą.
Aukščiau esančiame paveikslėlyje matosi, kad dėl durų svorio deformuojasi vyriai (durys nusileidžia). Viršutinis laikiklis ištraukiamas, o apatinis įspaudžiamas į sieną.
Viduriniame paveikslėlyje parodyta, kaip jas paspaudus galima padaryti duris savaime laikančias. Durų svorį atima sustiprinta įstrižinė lenta Z, todėl jas turime sujungti su viršutine ir apatine lentjuoste nosies išleidimo anga, kad išvengtume slydimo. Žemiau esančiame paveikslėlyje pavaizduota save laikanti konstrukcija, ištraukiama plieninį trosą.
Tiksli medinių jungčių gamyba
Svarbu medienos sujungimo detales padaryti kuo tiksliau, t. kad kamštis tiksliai tilptų į skylutę, dantis į skylę dantukui ir t.t.. Norėdami tai pasiekti, turime arba tiksliai išmatuoti ir pažymėti, naudoti specialų įrankį, arba padaryti šabloną ar… ir t.t. Tačiau paprasčiausias sprendimas yra pirmiausia padaryti vieną dalį, tada naudoti ją kaip šabloną kitai daliai pažymėti. Tokiu būdu, nors pirmoji pagaminta dalis nėra pati tiksliausia, antroji dalis bus pakoreguota, tinkama (vaizdas 6).
Vaizdas 6 – matavimų perkėlimas iš pirmosios jungties dalies į antrąją, kad būtų tikslus pritaikymas.