Kodėl stiklas dūžta savaime? Nors taip ir atrodo, dažniausiai tam yra priežastis. Šiame tekste paaiškiname vieną svarbią priežastį – terminį stiklo dūžį – ir būdus, kaip sumažinti riziką.
Kai stiklas dūžta be matomo smūgio, žmonės dažniausiai sako, kad jis „sudužo savaime“.
Tačiau stiklas beveik niekada nedūžta be jokios priežasties. Viena iš galimų priežasčių yra terminis stiklo dūžimas, atsirandantis, kai skirtingos to paties stiklo paviršiaus dalys įkaista nevienodai.
Tai atsitinka ne tik transportuojant ar sandėliuojant. Terminis lūžimas gali įvykti ir vėliau, kai stiklas jau įmontuotas į langą, duris ar didelę slydimo uolą.
Todėl svarbu žinoti, kas yra rizika ir kaip tinkamai naudojant galima sumažinti žalos galimybę.
Kas tiksliai yra terminis lūžis?
Stiklas, kaip ir dauguma medžiagų, kaitinant plečiasi, o vėsdamas susitraukia.
Problema kyla, kai viena stiklo dalis labai įkaista, o kita dalis išlieka daug vėsesnė. Šiltesnė dalis bando plėstis, tačiau šaltesnė stiklo dalis neleidžia tai padaryti. Taigi stikle susidaro vidinis įtempis.
Jei tas įtempis tampa didesnis už atsparumą, stiklas gali įskilti.
Įtrūkimas dažniausiai prasideda nuo krašto, nes stiklo kraštas yra jautriausia vieta, o vėliau plinta link vidurio.
Todėl iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad šaudymui nebuvo jokios priežasties. Jokio smūgio, be akmenų, be matomų pažeidimų. Tačiau stiklas anksčiau buvo veikiamas dideliu temperatūrų skirtumu.
Didžiausia problema yra ne aukšta temperatūra, o netolygus šildymas
Vaizdas 2 – ryški riba tarp saulės ir šešėlio sukuria temperatūros skirtumą
Dažnai manoma, kad stiklas gali termiškai įskilti tik tada, kai lauke yra 35 arba 40 laipsnių.
Tai ne visai tiesa.
Daug svarbesnis temperatūrų skirtumas tarp atskirų to paties stiklo paviršiaus dalių.
Pavyzdžiui, viena stiklo dalis valandų valandas gali būti veikiama tiesioginių saulės spindulių, o kita dalis lieka stogelio šešėlyje, žaliuzės, sieninė ar kita stiklinė varčia.
Saulėta dalis įšyla ir plečiasi, o šešėlinė dalis išlieka vėsesnė. Būtent šis skirtumas ir sukelia įtampą.
Todėl terminis lūžis gali įvykti net ir saulėtą žiemos ar pavasario dieną. Stiklas po nakties gali būti labai šaltas, o ryto saulė staiga jį įkaitina tik vienoje dalyje.
Stiklas, paprasčiausiai tariant, nesvarbu, koks sezonas. Svarbu, kaip greitai ir netolygiai kinta jo temperatūra.
Ekspertų šaltiniai, pvz., [Pilkington Thermal Risk Guidance] (https://www.pilkington.com/en/gbl/knowledge-hub-selection/architectural-and-technical-glass-knowledge-hub/help-and-advice/thermal-safety), patvirtina, kad temperatūros skirtumas tarp to paties stiklo paviršiaus dalių yra labai svarbus, o ne tik lauko temperatūra.
Ypatinga priežiūra su stumdomomis stiklinėmis sienomis
Vaizdas 3 – šilumą galima išlaikyti tarp sulankstytų slankiojančių sparnų
Didelės slankiojančios uolos šiandien yra labai populiarios, nes suteikia daug šviesos, puikų vaizdą ir erdvės pojūtį.
Tačiau dėl didelio stiklo paviršiaus ploto ir atidarymo būdo būtina juos tinkamai naudoti, ypač saulėtomis ir šiltomis dienomis.
Slenkant uolienai, vienas sparnas atidarant dažnai juda prieš arba už kito sparno. Taigi du stiklo paviršiai iš dalies arba visiškai persidengia.
Jei sparnai ilgą laiką lieka tokioje padėtyje esant tiesioginiams saulės spinduliams, tarp jų gali susikaupti daug šilumos.
Saulės spinduliai šildo abu stiklo paviršius, o tarpas tarp jų yra siauras ir dažnai nepakanka oro srauto, kad greitai išleistų šilumą.
Tada ta erdvė gali veikti kaip maža stiklinė kamera, kurioje temperatūra pakyla daug daugiau, nei tikėtumeisi remiantis vien tik lauko temperatūra.
Tuo pačiu metu stiklo dalis, kurią dengia kitas sparnas, gali turėti skirtingą temperatūrą nei ta dalis, kuri yra tiesiogiai veikiama saulės.
Taigi atsiranda dviejų nepageidaujamų poveikių derinys:
- šiluma sulaikoma tarp sulenktų sparnų;
- skirtingos stiklo dalys įkaista nevienodai.
Tokiomis aplinkybėmis gali įvykti terminis gedimas.
Ar tikrai stiklas gali dūžti, nes slankioji varčia paliekama atidaryta?
Gali, ypač jei sparnai ilgą laiką sulenkti stiprioje tiesioginėje saulės šviesoje.
Žinoma, tai nereiškia, kad kiekviena skaidrė susprogs vos atsidariusi. Rizikai įtakos turi keli veiksniai:
- stiklo tipas;
- stiklo paviršiaus dydis;
- šilumos izoliacijos paketo sudėtis;
- stiklo dangos tipas;
- krašto apdorojimo kokybė;
- objekto vieta;
- į pasaulio pusę, į kurią žiūri stiklas;
- saulės spinduliuotės intensyvumas;
- poveikio trukmė;
- oro srauto tarp sparnų galimybė;
- žaliuzių, užuolaidų, stogelių ir kitų šešėlių šaltinių buvimas.
Rizika didžiausia, kai didelės stiklo varčios yra visiškai arba iš dalies užlenktos, kai jas veikia stiprūs saulės spinduliai ir kai tarp jų esanti šiluma neturi kur pasitraukti.
Todėl labai saulėtomis dienomis nerekomenduojama slankiojančių sparnų valandų valandas likti sulenktoje padėtyje.
Kai to nereikia, sparną geriausia grąžinti į uždarytą padėtį arba pastatyti taip, kad saulėje būtų išvengta ilgalaikio dviejų stiklo paviršių persidengimo.
Kas dar gali sukelti šiluminį įtampą?
Slenkančios uolienos nėra vienintelis atvejis, kai stiklas gali įkaisti netolygiai.
Panaši problema gali kilti naudojant įprastus langus, balkono duris ir fiksuotus stiklo paviršius.
Dalinai nuleistos žaliuzės
Vaizdas 4 – pusiau nuleista žaliuze gali užtemdyti tik vieną stiklo dalį
Vienas iš dažnų pavyzdžių – žaliuzės, nuleistos tik iki pusės lango.
Tada viena stiklo dalis yra visiškai šešėlyje, o kita yra tiesiogiai veikiama saulės. Tarp šių dviejų dalių gali atsirasti didelis temperatūrų skirtumas.
Tai nereiškia, kad žaliuzės neturėtų būti naudojamos. Atvirkščiai, išorinė apsauga nuo saulės yra labai naudinga, nes neleidžia didžiajai daliai saulės šilumos patekti į erdvę.
Vis dėlto, esant stipriai saulės spinduliuotei, geriau vengti, kad žaliuzės ilgą laiką liktų tokioje padėtyje, kad mestų ryškų šešėlį tik ant vienos stiklo dalies.
Tolygus šešėliavimas yra palankesnis nei situacija, kai pusė stiklinės yra labai šilta, o pusė – šalta.
Užuolaidos ir vidinės žaliuzės prie pat stiklo
Storos užuolaidos, ritininės žaliuzės ir vidinės žaliuzės gali sulaikyti šilumą tarp jų ir stiklo.
Saulės spinduliai prasiskverbia pro stiklą, kaitindami už jo esančią erdvę, tačiau dėl užuolaidos šilumos negalima lengvai išleisti.
Rizika yra didesnė, kai užuolaida yra labai arti stiklo ir dengia tik vieną jo dalį.
Todėl pageidautina palikti pakankamai vietos tarp stiklo ir vidinės apsaugos nuo saulės, kad oras galėtų normaliai cirkuliuoti.
Baldai ir tamsūs daiktai su stiklu
Dideli stiklo paviršiai dažnai nusileidžia beveik iki grindų, todėl šalia jų statomos sofos, foteliai, dėžės, pagalvės ar kiti daiktai.
Tamsūs objektai sugeria saulės energiją ir gali papildomai šildyti erdvę prie pat stiklo.
Jei objektas yra labai arti paviršiaus, už jo esančios stiklo dalies temperatūra gali gerokai skirtis nuo likusios dalies.
Todėl baldus, dėžes, tamsias pagalves ar kitus didelius daiktus nedera dėti tiesiai ant saulės apšviesto stiklo.
Folijos, lipdukai ir plakatai
Vėlesnis folijos, reklaminių lipdukų, plakatų ir kitų dekoracijų klijavimas taip pat gali pakeisti būdą, kaip stiklas sugeria ir išskiria šilumą.
Ypatinga problema iškyla, kai uždengta tik viena stiklo dalis.
Ši dalis gali įkaisti kitaip nei likęs paviršius, ypač jei folija tamsi arba stipriai sugeria saulės energiją.
Ne kiekviena folija tinka kiekvienam termoizoliaciniam stiklui.
Prieš dedant folijas, ypač ant dvisluoksnio ar trisluoksnio stiklo, būtina patikrinti, ar konkretus gaminys yra skirtas tokio tipo stiklui.
Šildytuvai, radiatoriai ir kiti šilumos šaltiniai
Vaizdas 5 – vietinio šilumos šaltinio negalima statyti tiesiai šalia stiklo
Stiklas neturi būti veikiamas stipraus vietinio šilumos šaltinio.
Šildytuvas, radiatorius, radiatorius, reflektorius ar karšto oro išmetimas gali šildyti tik vieną stiklo paviršiaus dalį.
Nors ši dalis greitai įkaista, likusi stiklo dalis išlieka vėsesnė, o tai sukuria papildomą įtampą.
Tas pats pasakytina ir apie staigų aušinimą.
Pavyzdžiui, labai karšto stiklo negalima pilti lediniu vandeniu, taip pat labai šalto stiklo negalima valyti karštu vandeniu ar garais.
Skalbimui geriausia naudoti vidutinės temperatūros vandenį ir vengti staigių temperatūros pokyčių.
Baldakimo, balkono ar gretimo pastato šešėlis
Netolygų šildymą neturi lemti tik užuolaidos ir žaliuzės.
Ryškią ribą tarp saulės ir šešėlio galima nustatyti:
- baldakimas;
- balkonas;
- gilus grotelinis;
- tvora;
- fasado dalis;
- medžių vainikas;
- kaimyninis pastatas;
- priešais langą padėtas daiktas.
Dieną judant saulei, keičiasi ir šešėlis per stiklą.
Tam tikru momentu viena stiklo dalis gali būti labai karšta, o kita vis dar yra šešėlyje.
Ar visi akiniai vienodai jautrūs?
Jie nėra.
Grūdintas ir termiškai sustiprintas stiklas turi didesnį atsparumą temperatūrų skirtumams nei įprastas negrūdintas stiklas.
Todėl tokie stiklai naudojami tose vietose, kur numatoma didesnė šiluminė ar mechaninė apkrova.
Tačiau net grūdintas stiklas nėra nesunaikinamas.
Jis gali įtrūkti dėl stipraus smūgio, pažeisto krašto, netinkamo įrengimo, didelės mechaninės apkrovos ar kitų priežasčių.
Jo pranašumas yra tas, kad jis yra atsparesnis, o lūžęs suyra į daugybę mažesnių gabalėlių, dėl kurių kyla mažesnė rimtų sužalojimų rizika.
Taip pat svarbu žinoti, kad laminuotas stiklas nėra automatiškai atsparus terminiam lūžimui.
Jei laminuotas stiklas pagamintas iš dviejų negrūdinto stiklo lakštų, vienas iš jų vis tiek gali įtrūkti dėl šiluminio įtempimo. Tarp stiklų esanti folija padeda dalims išlikti sujungtoms po įtrūkimų ir nesuirti.
Todėl stiklo pasirinkimas turėtų būti atliktas jau projektuojant, atsižvelgiant į jo dydį, padėtį, pasaulio pusę ir numatomą naudojimo būdą.
Kaip atrodo terminis įtrūkimas?
Terminis įtrūkimas dažnai prasideda nuo stiklo krašto ir pirmiausia patenka į paviršių maždaug stačiu kampu.
Vėliau jis gali pakeisti kryptį, išsišakoti arba tęstis link centro.
Tačiau remiantis vien išvaizda, ne visada įmanoma tiksliai nustatyti įtrūkimo priežastį.
Įtrūkimai taip pat gali atsirasti dėl smūgio, ankstesnio krašto pažeidimo, konstrukcijos slėgio ar netinkamo montavimo.
Todėl norint gauti patikimą įvertinimą, geriausia, kad stiklą apžiūrėtų ekspertas.
Ką daryti, jei stiklas dūžta?
Jei įtrūksta, nemėginkite iš karto išimti ar perkelti stiklo.
Pirma, užtikrinkite erdvę, kad žmonės, ypač vaikai, nesiartintų prie jos.
Nelieskite aštrių briaunų plikomis rankomis ir nemėginkite patys nuimti didelių ar nestabilių dalių.
Naudinga fotografuoti:
- visa stiklo konstrukcija;
- vieta, kur prasidėjo įtrūkimas;
- stumdomų sparnų padėtis;
- žaliuzių ir užuolaidų padėtis;
- daiktai, kurie buvo šalia stiklo;
- šešėlis, tuo momentu krintantis paviršiumi.
Tokios nuotraukos gali labai padėti nustatyti galimą priežastį.
Tinkamas saugojimas prieš montavimą
Vaizdas 6 – šilumą izoliuojantis stiklas laikomas vertikaliai, stabiliai ir apsaugotas nuo tiesioginių saulės spindulių
Šiluminio lūžio rizika egzistuoja dar prieš sumontuojant stiklą.
Vasaros mėnesiais ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kur ir kaip laikomas termoizoliacinis stiklas.
Stiklo paketų negalima palikti tiesioginiuose saulės spinduliuose, ypač jei plokštės yra tankiai sukrautos viena šalia kitos ir uždengtos permatoma folija.
Permatoma plėvelė nėra patikima apsauga nuo saulės. Kai kuriais atvejais jis gali papildomai išlaikyti šilumą ir sukurti šiltnamio efektą.
Išoriniai paketo stiklai gali įkaisti greičiau nei vidiniai, o šiluma sulaikoma tarp stiklų. Tai sukuria didelius temperatūrų skirtumus ir papildomus įtempius.
Todėl akiniai turėtų:
- laikyti uždengtoje ir sausoje vietoje;
- apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių;
- laikyti atokiai nuo šildytuvų ir kitų šilumos šaltinių;
- laikykite vertikaliai ant tinkamų ir stabilių atramų;
- apsaugoti nuo smūgių ir briaunų pažeidimų;
- uždenkite taip, kad po dangčiu būtų oro srautas;
- prieš montuodami, palaipsniui prisitaikykite prie kambario sąlygų.
Jei yra didelis skirtumas tarp laikymo temperatūros ir temperatūros montavimo vietoje, konstrukcijai turi būti leidžiama palaipsniui grūdintis.
Reikėtų vengti staigių temperatūros pokyčių.
Svarbiausios kasdienio naudojimo taisyklės
Daugelio problemų galima išvengti laikantis kelių paprastų įpročių.
Esant stipriai saulei, nepalikite slankiojančių stiklinių sparnų visiškai užlenktų vienas ant kito valandų valandas.
Stenkitės, kad žaliuzės ir žaliuzės ilgai neliktų tokioje padėtyje, kur tik viena stiklo dalis yra šešėlyje.
Tarp stiklo ir užuolaidų palikite pakankamai vietos, kad oras galėtų cirkuliuoti.
Nedėkite tamsių daiktų, dėžių, baldų ir pagalvių tiesiai ant saulėto stiklo paviršiaus.
Neklijuokite ant stiklo nepatikrintų plėvelių ir tamsių lipdukų.
Šildytuvus, atšvaitus ir kitus stiprius šilumos šaltinius laikykite pakankamu atstumu.
Staiga neatvėsinkite įkaitusios stiklinės labai šaltu vandeniu.
Jei pastebėjote krašto pažeidimą, iškilimą ar įtrūkimo pradžią, kreipkitės į gamintoją arba specialistą.
Išvada
Šiuolaikinis termoizoliacinis stiklas sukurtas taip, kad ilgus metus atlaikytų saulę, lietų, vėją ir sezonų kaitą.
Tačiau net ir kokybiškas stiklas nėra atsparus kiekvienai situacijai.
Didžiausia problema yra ne tik aukšta temperatūra, bet ir tai, kad skirtingos to paties stiklo paviršiaus dalys gali įkaisti skirtingu greičiu.
Todėl ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas didelėms slankiojančioms uolienoms, sulankstytiems sparnams, iš dalies nuleistoms žaliuzėms, užuolaidoms prie stiklo, vėliau uždėtoms folijoms, vietiniams šilumos šaltiniams ir daiktams, kurie neleidžia normaliai vėsti paviršiui.
Terminis lūžis dažnai atrodo taip, lyg stiklas sudužtų be jokios priežasties.
Tačiau priežastis dažniausiai egzistuoja.
Geros žinios yra tai, kad tinkamai laikant, tinkamai parinkus stiklą ir laikantis kelių paprastų įpročių, rizika gali būti gerokai sumažinta.
Planuojate naujus stalius? Peržiūrėkite mūsų medžio-aliuminio langus ir stumdomos medinės-aliuminio durys, arba atsiųskite mums užklausą už patarimą ir pasiūlymą.