Šiandien Savo Kusić daugiausia dėmesio skiria mediniams langams, mediniai-aliuminio langai, priskirti langai, durys ir prašymai pateikti citatą. Šis tekstas išlieka kaip istorinis tapetavimo darbų techninis archyvas ir nėra dabartinis tapetų, klijų pasiūlymas ar tapetavimo bei tapetavimo darbų atlikimas.

Kambario, sienų ir tapetų paruošimas

Iš daugelio gerų tapetų savybių svarbiausia, kad tapetais išklotos sienos būtų patvaresnės, jas galima nuvalyti, todėl – nepaisant akivaizdžiai didelės kainos – pigesnės.

Nors dažymas, galima sakyti, yra visiems žinoma kasdienė technologija, sienų dengimas tapetais žinomas mažiau. Žinoma, tam yra tam tikrų techninių priežasčių. Būtent, tapetai yra nuolatiniai tik ant visiškai sausų sienų ir tik dekoratyvūs ant visiškai plokščių sienų.

Pirmiausia turime išmatuoti kambario, kurį norime išklijuoti tapetu, ilgį, plotį ir aukštį (4 šoninę sieną ir lubas) ir apskaičiuoti plotą, atėmus durų ir langų plotus.

Labai svarbu žinoti, kad tapetais racionaliai dengiamos tik visiškai sausos patalpos! Drėgnos tapetuotos sienos laikui bėgant taps dėmėtos ir tapetai atsiskirs nuo sienos.

Išsirinkime labiausiai mūsų skonį atitinkantį raštą ir kokybę (tuo pačiu galime rinktis ir plastikinius tapetus).

Turime nusipirkti »Tapetol« »Tap« (ar kitokius) tapetų klijus. Naudojimo būdas ir maišymo su vandeniu santykis paaiškintas tekste ant dėžutės.

Pirmiausia reikia sutvarkyti baldus kambario viduryje. Atkreipkime dėmesį, kad patalpoje liktų kuo mažiau baldų, nes dengiant lubas reikės pasiekti visą tapetų plotį nuo 50-70 cm. Baldai, kurie lieka kambaryje, turi būti kruopščiai uždengti.

Po to gerai sudrėkinkite šoninių sienų ir lubų paviršius valytuvu-šepečiu. Šios operacijos metu privalome uždaryti langus ir duris, nes taip sena danga greitai suminkštės dėl vandens garų. Seną, suminkštėjusią dangą dabar nesunkiai nugramdysime mentele. Po to atidarysime langus ir duris, kad paspartintume džiūvimą, o pašalintos dažų likučiai bus nedelsiant nuvalyti. Sienoms išdžiūvus, jas reikia nuvalyti šluota.

Sienų paviršiaus bakstelėjimas yra kita operacija. Turime išvirti kilogramą tešlos su maždaug5litrą vandens ir drungnu užtepkite juo sienas. Glaistyti reikia šepetėliu trumpais šereliais, nelašinant ant sienos. Tinkavimas yra labai svarbi operacija, nes jis suriša sienos smėlio grūdelius ir taip neleidžia klijuotiems tapetams atsiskirti nuo sienos. Užklijavus juostą, nelygumus ir skyles ant sienos reikia užtaisyti tinku. Kad tinkas greitai nesustingtų, sumaišykite jį su šiek tiek dejonizuotu vandeniu. Tinkavimas turi būti atliekamas mentele ir lygintuvu. Po šių parengiamųjų darbų gali sekti popieriaus karpymas.

Be matavimo, mes pradedame nuo lubų. Lubų ilgis visada turi būti matuojamas nuo lango (pvz., jei kambario langai yra iš5x4mant sienos4mjie reikalingi8 gabalėlių tapetų ilgis5,05mir plotis50 cm). Atkreipkite dėmesį, kad taip pat galite gauti vadinamąjį anglišką tapetų plotį70 cm!

Prieš karpydami šoninių sienų tapetus, pirmiausia turime nustatyti aukštį. Būtent aukštuose kambariuose negalime klijuoti šoninių sienų tapetų iki pat lubų, ir atvirkščiai, šiuolaikinėse žemose patalpose negalime klijuoti lubų tapetų iki pat šoninių sienų (pav. 1, 1. dalis). Prieš montuodami tapetus, turėtume pažymėti viršutinį šoninių tapetų kraštą. Žymėti galima grafitu ištepta virvele, matuoti visada nuo lubų žemyn (ne nuo grindų į viršų).

Jei baigėme siuvimą, turime paruošti klijus.

Patalpos paruošimo, klijavimo ir tapetų lankstymo eskizai

SLIKA 1

Ekrano užsklandos diegimas

Toliau seka klijavimas, kuris taip pat turėtų prasidėti nuo lubų. Užpakalinė tapetų pusė plonai paskirstoma ant virtuvės stalo (pav. 1, 2. dalis), kad klijai neištekėtų ant kraštų. Tada tapetai turi būti sulankstyti, įsitikinkite, kad kraštai tiksliai sutampa. Tai labai svarbu, nes kitos operacijos metu baltas tapetų kraštas turi būti nupjautas tolygiai šalia stalviršio krašto. Palikite sulankstytam tapetui 3–4 m minutes, kad popierius visiškai suminkštėtų nuo klijų. Tada į kišenę turime įsikišti minkštą šepetį (pavyzdžiui, buitinį portvišą) ir užimti stabilią padėtį ant kopėčių. Suminkštintus tapetus, pradėdami nuo ilgesnio užlenkimo, išlankstome ir dviem rankomis dedame ant lubų. Kaire ranka palaikome pakabinamą dalį, o dešine šepetėliu pirmiausia išlyginame padėtos dalies vidurį, palaipsniui judant link galų. Tą pačią operaciją atliksime su trumpesniu lenkimu.

Įrengiant apatines juostas, kita turi persidengti su ankstesne daugiau nei puse cm. Jei pasiekiame sietyną ant lubų, pradėtą juostelę reikia nušveisti iki šviestuvo, o tada žirklėmis nukirpti tapetus, įprastai iki šviestuvo vietos, kad pradėtą juostą būtų galima uždėti ir išlyginti per visą ilgį (2 pav.).

Tapetų klojimo ant lubų ir aplink šviestuvą eskizai

SLIKA 2

Po lubų yra šoninės sienos. Klijuoti juosteles visada reikia pradėti nuo šviesios pusės (nuo sienų prie lango) (3 pav.). Juostų paskleidimas ir lenkimas vyksta taip pat, kaip ir luboms. Jei šoninių sienelių tapetai storesni, tuomet juos užtepus klijais reikėtų palikti šiek tiek ilgiau, kad suminkštėtų. Išskleidę riebalais išteptos juostelės galą padėkite ant vienos kojos, kad ji neplyštų nuo savo svorio. Pasiekę kitą kraštą su juostos išdėstymu, viena ranka dedame juostą prie sienos, perdengdami pusę cm, o kita ranka reguliuojame reikiamą persidengimą išilgai aukštyn ir žemyn. Šoninėse sienelėse turime nuimti jungiklių dangtelius (jei yra) ir lygindami tapetus padaryti angą skersai perpjaunant tinkamo dydžio (2 pav.). Po to reikia sumontuoti nuimtus dangčius ir išlyginti tapetų trikampio dalis (2 pav.).

Tapetų klijavimo ant lubų ir šoninių sienų eskizai

SLIKA 3

Svarbu! Atliekant apmušalų ir dažymo „šlapius“ darbus, elektros jungikliai ir kištukai turi būti hermetiškai uždaryti arba išjungti, kad būtų išvengta elektros smūgio galimybės!

Jei klijų medžiagą užtepėme storiau nei reikia, tuomet išlygintus tapetų kraštus turėtume atsargiai nuvalyti švaria ir sausa šluoste. Rinkimės blyškius, nepastebimus raštus, kuriuos nesunkiai galėsime uždėti su perdanga.

Tapetus su geometriniais raštais galima montuoti tik su „triukais“ ir tam reikia profesionalaus ir kruopštaus darbo.

Tapetų kokybė labai skiriasi. Pigesnių, bet tuo pačiu plonų tapetų tipų (kurie lengvai plyšta) montavimas – nelengva užduotis nepatyrusiems pradedantiesiems. Bet ir dėl kitų priežasčių geriau imti storesnius ir tvirtesnius tapetus, galbūt plastikinius ir plaunamus. Su jais lengviau dirbti, o darbo rezultatas stabilesnis.

Tapetų juostelių paruošimo ir montavimo eskizai

Pagrindiniai tapetų tipai

Natūralūs tapetai. Jie linkę geltonuoti, nėra atsparūs vandeniui, praleidžia orą, jų svoris 75-90 g/m2. Jie pagaminti šviesiais tonais ir yra gana pigūs.

Natūralūs tapetai su raštais. Jie turi tas pačias savybes kaip ir ankstesni, tačiau turi modelius.

Lieti (fond) popieriniai tapetai. Jie pagaminti iš geresnės kokybės ir stipresnio popieriaus 85-100 g/m2 su sodriais tonais ir skoningais raštais.

Šilko (arba Metaxa) tapetai. Šie popieriniai tapetai yra ypač tvirti, sveria 80-90 g/m2. Jų paviršius šilkiškai blizgus su reljefiniais raštais, puoštas žėručio, aliuminio pigmentais ir bronzos spalvomis. Jie puikiai išlaiko tonusą, pralaidūs orui, tačiau jų negalima skalbti. Jie priklauso geresnių tipų tapetams.

Įvairių spalvų ir tekstūrų tapetų ritinėliai

Veliūriniai arba somatiniai tapetai. Jie pagaminti iš tvirto popieriaus, ant kurio elastiniais klijais klijuojami nedideli šilko ir medvilninio siūlelio gabaliukai. Tokiu būdu tapetai įgauna būdingą audinio išvaizdą, t. aksomas. Jie gaminami skirtingų pastelinių spalvų ir šilko siūlais susiuvami tik raštai (pusiau aksominis) arba visas paviršius (visas aksomas). Jie gali būti plaunami atsargiai ir yra labai stabilūs ir kokybiški.

Salubra tapetai. Jie pagaminti iš sodrių ir skoningų atspalvių pergamentą primenančio popieriaus, su reljefiniais atspaudais, kad popieriaus poras užpildytų aliejiniais dažais. Tokiu būdu gaunami patvarūs tapetai, kurie atitinka net ekstremaliausius reikalavimus ir lengvai valomi plaunant. Šių kokybiškų tapetų naudojimas yra labai paplitęs.

Lakuoti tapetai. Žemesnės kokybės popieriniai tapetai prieš tai dažomi vandens dispersine rišamąja priemone (pvz., glutolinu-tutcal) ir po džiovinimo padengiami bespalviu laku.

Tokiu būdu gaunami kokybiški tapetai, kurie yra patvarūs ir lengvai valomi vandeniu. Po ilgo laiko (8-10 m.) lako danga linkusi senti ir įtrūkti.

Kontaktiniai (lipni liesti) tapetai su pagrindu iš dirbtinės medžiagos. Jie gaminami skirtingais tonais ir skirtingais raštais. Pagrindinė jų medžiaga – popierius (arba dirbtinė derva), paviršius prieš tai impregnuotas dirbtine derva, o nugarėlė pagaminta iš lipnaus plastiko su apsaugine plėvele. Paprastai jie yra 0,56 m pločio ir parduodami ritiniais. Šių tapetų klijavimas atliekamas taip, kad būtų pašalinta apsauginė plėvelė, o tapetai dedami ant sienos ir išlyginami įprastu būdu. Norint montuoti šiuos tapetus, nereikia specialių žinių. Jie yra vieni moderniausių ir kokybiškiausių tapetų tipų, atitinkančių net griežčiausius reikalavimus.

Lipnūs tapetai

Moderniausi tapetų tipai yra lipnūs tapetai, kuriuos galima valyti vandeniu.

Kadangi šie tapetai yra labai brangūs, didesnių sienų paviršių dengimas jais nebūtų ekonomiškas. Tačiau vis tiek rekomenduojama ir pigiau šiais tapetais dengti dalis sienų virtuvėje ir vonioje – vietoj plytelių.

Atkreiptinas dėmesys, kad lipnių tapetų negalima dėti tiesiai ant mažos sienos, nes laisvi mažos sienos grūdeliai neužtikrina gero sukibimo, todėl tapetai atsiskirtų nuo sienos.

Prekybos zonoje rodomi lipnių tapetų ritiniai

Lipnius tapetus galima klijuoti tik ant kruopščiai tinkuotų ir nušlifuotų sienų, kurios buvo nudažytos pusiau aliejiniais dažais. Išsisaugosime nuo nemalonių netikėtumų, jei bandysime klijuoti viena plona juostele. Jei bandomąją juostelę nuo sienos galima nuimti tik įdėjus daugiau pastangų arba jei sunkiai pasiekiame nagais po tapetu, galime pradėti dengti visą paviršių (pav.4, a dalis).

Lipnių tapetų klijavimas

Jei sienos, kurią norime padengti, paviršius yra didelis, tada tapetų klijavimą reikia pradėti nuo viršaus ir tęsti žemyn. Nagais turime nuimti apsauginę foliją nuo tapetų galo per visą akies plotį70 mmilgio ir priklijuokite šią dalį prie viršutinės sienos dalies, kurią norime uždengti. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tapetai būtų tiksliai vertikalūs. Tada į kairę ranką paimame tapetų ritinį bei išvyniotą apsauginės folijos dalį ir lėtai nuleidžiame žemyn, o minkštu skudurėliu, kurį laikome dešinėje rankoje, prispaudžiame ir išlygiuojame tapetą ant sienos (pav.4, b dalis). Reikia žiūrėti, kad kampai būtų teisingi100 mmsulankstyti (pav.4, c dalis).

Apsauginės plėvelės atskyrimo, kampų klijavimo ir formavimo eskizai

SLIKA 4

Tapetų matmenys (ritinėliai)

Pavadinimas Plotis (m) Ilgis (m) Plotas (m)

normalus (standartinis)                         0,50                   7,5                        3,75

matmenys 

Vidutiniai matmenys                                 0,57                   10,5                      5,97

Salubra – matmenys                               0,80                   10,5                      8,40

Šonkaulių matmenys (10juosta)                   0,50                   7,5                        3,75

Pagalbinė medžiaga tapetavimui

Įkrovikliai

Fonas tapetams. Substratas pagal užpildo būseną gali būti kietas ir skystas. Dažniausiai naudojama kieta makulatūra, t.y. senas laikraštinis popierius. Kuo didesnis laikraštis ir kuo jis senesnis, tuo geriau prikibs prie sienos. Spalvoti, paryškintomis raidėmis spausdinami laikraščiai, tuomet žurnalai su paveikslėliais šiam tikslui netinka, nes per paprasto popieriaus tapetus matysis spalvos.

Popieriaus makulatūros ritinėliai. Tai paprasti spaudos popieriai be spausdintų raidžių, dažniausiai baltos spalvos, rečiau šviesios spalvos. Būtent paprastų popierinių tapetų atspausdintos raidės sušlapus gali prasiskverbti į dažus ir sukelti įvairių dėmių. Popieriaus makulatūros plotis paprastai yra0,5 mir ritinio ilgis20-50 m.

Gipsinis tinkas su glutolinu

Reikėtų paimti500masės dalių glutolino tirpalo, įpilkite į jį1000tinkuoto tinko masės dalys,3. masės dalys smulkiai sumaltų medienos miltų i1-2svorio dalių talko. Viską gerai išmaišyti su vandeniu, kad būtų pakankamai tiršta, kad išsiteptų. Skiedinys turi būti naudojamas viduje2valandą, nes kitaip suriš.

Gipsas su putkalu. Reikėtų paimti6kaulų čiulpų masės dalis, praskiedžiama5%su kalio muilu santykiu maždaug1:1ir sumaišyti su1svorio sėmenų aliejaus laku ir įpilkite tiek kreidos, kad mentele tolygiai pasiskirstytų ant sienos. Šis mišinys suteiks sluoksnį, kuris gana greitai džiūsta ir nėra linkęs skilinėti.

Izoliacinės medžiagos

Asfalto popierius yra makulatūra arba šiek tiek storesnis popierius, pamirkytas asfalto tirpale. Parduodama rulonais, kurių plotis 1,0 m. Naudojimo metu impregnuota ir blizgesnė pusė dedama prie sienos, priveržiama ir tvirtinama vinimis.

Klijai

Be jau minėtų mūsų gamybos klijų - Tapetola ir Tapa, naudojami celiuliozės klijai (glutolinas, metilceliuliozė, karboksimetilceliuliozė ir kt.). Juos galima lengvai išsklaidyti vandenyje, jie nėra jautrūs pelėsiui, su jais lengva dirbti, o jų sukibimo galia yra patenkinama. Kai kuriose šalyse jie parduodami granulių pavidalu, todėl įpylus reikiamą vandens kiekį, po 2-3 mminučių juos galima išsklaidyti. Paprastai juose yra priedų, neleidžiančių susidaryti grybeliui ir pelėsiui.

Klijai iš dirbtinių dervų. Paprastai šie klijai yra parduodami tokios formos, kad juos būtų galima naudoti nedelsiant. Jie naudojami geresnės kokybės plastikiniams tapetams. Šiais klijais galima klijuoti tapetus ant tokių pagrindų, kurie turi mažesnę sugeriamąją galią (pvz., marmuro, dirbtinio marmuro).

Išvardytos procedūros, medžiaga ir pavadinimai buvo perkelti iš istorinio šaltinio. Prieš pradėdami dirbti, patikrinkite pagrindo drėgmę, pelėsį, laikomąją galią, senų dangų sudėtį ir šiuolaikinių tapetų bei klijų gamintojų nurodymus. Užtikrinti vėdinimą ir tinkamą asmeninę apsaugą; dirbkite su peiliais ir grandikliais ant stabilaus paviršiaus, o kopėčias naudokite tik tada, kai jos tinkamai išdėstytos. Prieš nuimdami jungiklių dangtelius, dirbdami aplink įrenginius arba dirbdami šalia šviestuvų, atjunkite ir pritvirtinkite elektros maitinimą, tinkamu testeriu patikrinkite, ar nėra įtampos, ir, kai reikia, pasamdykite kvalifikuotą elektriką.